artuolis

×artuõlis (plg. l. artiful<vok. Hartpfahl) sm. (2) 1. Drsk smaigas sieliams stabdyti: Kišk artuõlį, stabdyk sielį Vlkj. Smeik artuõlį, galim užeit ant ako Srd. Žiūrėk, kad būtų aštras artuõlis Lp. 2. storas ąžuolinis baslys: Šitokiais artuõliais užtverta tvora bent šimtą metų laikys PnmA.